Laukit ziniu:)
Feb 2, 2008
Jan 30, 2008
Dec 18, 2007
Dec 10, 2007
Blogas vis dar gyvas..
..nesvarbu, kad visą savaitę jo nenaudojau. o be reikalo. visai įdomybių nutiko. Linksmo, bet nerūpestingo savaitgalio pasekoje dabar jaučiuosi labai labai nelabai kaip. Susirgau ir dėl to labai labai prastas jaučuosi.
Penktadienį kažkaip skambinausi vieniem bičiuliam, tada kitiem, tada susitikau su dar kitais o ant galo baigėsi taip, kad visi iš visur kur atsidūkė CanCan picoj (Trakų gatvėj vietoj fashion baro), kur alus po 3lt tekaštuoja.
Šeštadienį visiem mėgstamiem skysčiam buvo griežtas „ne“. Buvom pas Matą. Visi labai mane užkniso ir sunervino, bet sumoj buvo kūl! :) Bet aš pats už save spręst galiu. Ačiū už rūpestį, jei kada nors netyčia skaitysit čia.
Sekmadienį šventė namie - tėtis šventė gimtadienį. Su seneliais susitariau, kad nakvosiu pas juos ir išlėkiau į barakus kursiokės sveikint. Šiandien vat ir jaučiuosi ne kažką. Ryškiai peršalau.
Dar šiandien labai smagu buvo geografijoj sėdėti - niekada taip juokinga nebuvo. Dėstytoja kaip visada, bet padarėm su kolega labai daug juokų ir čia vienas pavyzdys:
Penktadienį kažkaip skambinausi vieniem bičiuliam, tada kitiem, tada susitikau su dar kitais o ant galo baigėsi taip, kad visi iš visur kur atsidūkė CanCan picoj (Trakų gatvėj vietoj fashion baro), kur alus po 3lt tekaštuoja.
Šeštadienį visiem mėgstamiem skysčiam buvo griežtas „ne“. Buvom pas Matą. Visi labai mane užkniso ir sunervino, bet sumoj buvo kūl! :) Bet aš pats už save spręst galiu. Ačiū už rūpestį, jei kada nors netyčia skaitysit čia.
Sekmadienį šventė namie - tėtis šventė gimtadienį. Su seneliais susitariau, kad nakvosiu pas juos ir išlėkiau į barakus kursiokės sveikint. Šiandien vat ir jaučiuosi ne kažką. Ryškiai peršalau.
Dar šiandien labai smagu buvo geografijoj sėdėti - niekada taip juokinga nebuvo. Dėstytoja kaip visada, bet padarėm su kolega labai daug juokų ir čia vienas pavyzdys:
Dec 3, 2007
Visiems lygios teisės, bet ne
Kažkaip beviltiškai šiandien pasijutau. Turėjau pristatyt geografijos paskaitoj savo temą. Viskas kaip ir fainai: daug ir, sakyčiau, visai neprastai pasiruošiau, išklausiau kitus pristatymus, ir..nespėjau. Ir visam tam sugaišau visą savaitgalį ir dar daugiau. Labai motyvuoja kažką dar daugiau daryt ir stengtis, kai suvoki, kad savaitgalį galima buvo nuvažiuot į stovyklą, ar sudalyvaut mokymuose.
Realiai, tai viską turėjau atsiskaityt lapkričio 19d., bet su kolege nutarėm nukelti, nes ši turėjo išvažiuot. Dėstytojai pasakėm, mano akyse ji nubraukė strėlytę link „šiandien“. Lapkričio 19d. manęs nebuvo, o po to iš grupiokų išgirdau, kad aš tipo turėjau tą dieną atsiskaityt, kad manęs neprileis prie egzo ir t.t. Viską jai išaiškinau ir pasakė ji man, kad ok, davai šiandien.
Seminaro antroj pusėj ji priėjo ir pasakė, kad mum kažką reik daryt dėl po dviejų savaičių, kadangi dabar nespėsim (kaip spėsi, kai su jos pertraukinėjimais kita grupelė šnekėjo virš valandos). Maždaug gal anksčiau ateit, gal užsilaikyt pabaigoj ilgiau - kad visi spėtų.
Bet paaiškint, kodėl visi turi spėt kitą, paskutinį, kartą, o šiandien tegul kas nors ir nespėja, ji nesiteikė.
Gal aš ir per daug susireikšminu, gal dabar savo laiką per daug branginu, bet priežasties, dėl kurios turėčiau arba stengtis, arba bent jau jaustis patenkintas, aš nejaučiu.
Realiai, tai viską turėjau atsiskaityt lapkričio 19d., bet su kolege nutarėm nukelti, nes ši turėjo išvažiuot. Dėstytojai pasakėm, mano akyse ji nubraukė strėlytę link „šiandien“. Lapkričio 19d. manęs nebuvo, o po to iš grupiokų išgirdau, kad aš tipo turėjau tą dieną atsiskaityt, kad manęs neprileis prie egzo ir t.t. Viską jai išaiškinau ir pasakė ji man, kad ok, davai šiandien.
Seminaro antroj pusėj ji priėjo ir pasakė, kad mum kažką reik daryt dėl po dviejų savaičių, kadangi dabar nespėsim (kaip spėsi, kai su jos pertraukinėjimais kita grupelė šnekėjo virš valandos). Maždaug gal anksčiau ateit, gal užsilaikyt pabaigoj ilgiau - kad visi spėtų.
Bet paaiškint, kodėl visi turi spėt kitą, paskutinį, kartą, o šiandien tegul kas nors ir nespėja, ji nesiteikė.
Gal aš ir per daug susireikšminu, gal dabar savo laiką per daug branginu, bet priežasties, dėl kurios turėčiau arba stengtis, arba bent jau jaustis patenkintas, aš nejaučiu.
Nov 30, 2007
Labai lievas sapnas
Praeitą naktį susapnavau nesveikai idiotišką sapną. Ir labai daug jo atsimenu, kaip bebūtų keista/
Viskas prasidėjo, mano tėvams važiuojant į miestą. Manęs paklausė, ar nenoriu už juos pavairuot. Pasakiau ne. Jie išvažiavo, o aš iš karto paėmiau tėčio mašinos raktus ir įsėdau mašinon. Ir nuvažiavau. Besileidžiant nuo kalno keleivio sėdynėj atsirado kažkokia pažįstama, bet jau nebeatsimenu, kas tokia. Taip atsirado ir viskas. Nors nei stojau kur nors, nei lipo mašinon kažkas.. Bet kadangi čia toks normalus kasdienis dalykas tai nuvažiavau. Nusileidus nuo olandų kalno (berods) įsukau į Petro Povilo (berods) bažnyčios kiemą (nors iš antakalnio gatvės pusės nelabai kas ten yra.. ) ir sustojau.. Nežinau, kas man užplaukė, bet nuėjau į bažnyčią, kuri labiau buvo panaši į ligoninės koridorių.. viskas balta, negražu. Ir tada man atėjo fiks idėja: reik nuknist altorių (!). Taip bludiju koridorium ir galvoju, kad altoriai būna nedideli, tai čia laisvai viskas man gausis.. Tam pačiam koridoriui suradau tą altorių, o ant jo kažkoks šūdukas - kumščio dydžio daiktas stiklinis, smėlio laikrodžio formos, viršuj ir apačioj po medinį padėkliuką, kurie abu sujungti trimis pagaliukais. Iš to daikto viršaus buvo išlindęs gal 40cm ilgio metalinis virbalas, ant kurio viršaus buvo nukryžiuotas dėdė. O bažnyčioj tuo metu buvo daug žmonių, bet ką jie? Paėmiau „altorių“ ir pasikišau po maike - balta kaip tyčia (nors man rodos, kad sapne buvau su striuke, kuri nebūtų praleidus šviesos ir daikto vaizdo laukan). Tai kažkaip spėriai, bet ne bėgdamas pajudėjau mašinos link. Labai keista, nes jėzus ne tai, kad matėsi per maikę, bet tiesiok lindo vos ne kiaurai - ta prasme atsikišęs nuo krūtinės ir aptemptas mano maikės gavosi. Praėjau pro porą žmonių - nieko niekas nematė! Ir prie priėjimo sutikau tris kažkokius durnų veidų kaip ir marozus, bet ilgesniais plaukais.. jie labai piktai į mane pažiūrėjo. prasilenkėm ir kai jau buvau lauke, išgirdau, kad vienas jų vos ne verkdamas mane vagim pavadino ir kažką kažką.. žo, pradėjau bėgt ir prabudau..
Bet tai kur įsitempęs buvau.. jaučiau kaip smarkiai širdis daužėsi.. ekstrymas vadinasi :) buvo 03:51, bet dar ilgai nepavyko nurimt ir užmigti..
Vėliau pagalvojau, kad aš nei krikštytas, nei juo labiau koks praktikuojantis katalikas, bet tai prieš bažnyčią nieko neturiu.. Tai kokio velnio man vogti „altorių“? Pasijutau, tarsi padaręs kažką blogo :/
Viskas prasidėjo, mano tėvams važiuojant į miestą. Manęs paklausė, ar nenoriu už juos pavairuot. Pasakiau ne. Jie išvažiavo, o aš iš karto paėmiau tėčio mašinos raktus ir įsėdau mašinon. Ir nuvažiavau. Besileidžiant nuo kalno keleivio sėdynėj atsirado kažkokia pažįstama, bet jau nebeatsimenu, kas tokia. Taip atsirado ir viskas. Nors nei stojau kur nors, nei lipo mašinon kažkas.. Bet kadangi čia toks normalus kasdienis dalykas tai nuvažiavau. Nusileidus nuo olandų kalno (berods) įsukau į Petro Povilo (berods) bažnyčios kiemą (nors iš antakalnio gatvės pusės nelabai kas ten yra.. ) ir sustojau.. Nežinau, kas man užplaukė, bet nuėjau į bažnyčią, kuri labiau buvo panaši į ligoninės koridorių.. viskas balta, negražu. Ir tada man atėjo fiks idėja: reik nuknist altorių (!). Taip bludiju koridorium ir galvoju, kad altoriai būna nedideli, tai čia laisvai viskas man gausis.. Tam pačiam koridoriui suradau tą altorių, o ant jo kažkoks šūdukas - kumščio dydžio daiktas stiklinis, smėlio laikrodžio formos, viršuj ir apačioj po medinį padėkliuką, kurie abu sujungti trimis pagaliukais. Iš to daikto viršaus buvo išlindęs gal 40cm ilgio metalinis virbalas, ant kurio viršaus buvo nukryžiuotas dėdė. O bažnyčioj tuo metu buvo daug žmonių, bet ką jie? Paėmiau „altorių“ ir pasikišau po maike - balta kaip tyčia (nors man rodos, kad sapne buvau su striuke, kuri nebūtų praleidus šviesos ir daikto vaizdo laukan). Tai kažkaip spėriai, bet ne bėgdamas pajudėjau mašinos link. Labai keista, nes jėzus ne tai, kad matėsi per maikę, bet tiesiok lindo vos ne kiaurai - ta prasme atsikišęs nuo krūtinės ir aptemptas mano maikės gavosi. Praėjau pro porą žmonių - nieko niekas nematė! Ir prie priėjimo sutikau tris kažkokius durnų veidų kaip ir marozus, bet ilgesniais plaukais.. jie labai piktai į mane pažiūrėjo. prasilenkėm ir kai jau buvau lauke, išgirdau, kad vienas jų vos ne verkdamas mane vagim pavadino ir kažką kažką.. žo, pradėjau bėgt ir prabudau..
Bet tai kur įsitempęs buvau.. jaučiau kaip smarkiai širdis daužėsi.. ekstrymas vadinasi :) buvo 03:51, bet dar ilgai nepavyko nurimt ir užmigti..
Vėliau pagalvojau, kad aš nei krikštytas, nei juo labiau koks praktikuojantis katalikas, bet tai prieš bažnyčią nieko neturiu.. Tai kokio velnio man vogti „altorių“? Pasijutau, tarsi padaręs kažką blogo :/
Nov 26, 2007
versli diena
tai vo, šian buvau mokymuose „Jaunimo verslumas“. Skamba labai nemaloniai ir popieriškai toks pavadinimas iš pradžių, bet buvo visai įdomu, naudinga gražu ir šiaip - seniai kokiuose nors mokymuose buvau, todėl esu patenkintas, kad nuvėjau, atsėdėjau ir dar naudos iš to pasiėmiau.
Vėliau su anglų paskaitos komanda (tipo "team". versta teisingai, bet skamba keistai) važiavom pas savo entrepreneur (žmogus, įkūręs kokį verslą) <čia mūsų semestro įskaitinis darbelis> ir apklausinėjom apie verslą.
žo esmė ta, kad reikėjo mažą arba vidutinį verslą pasiimt. viskas ok ir gerai, firma viską atitinka ir į reikiamus rėmus įsipaišo.. bet kai nuvedė į cechą pažiūrėt tai ką tu.. nesveiko dydžio salė, pilna visokių metalo apdirbimo mašinų ir kitokių žaislų.. žo atrodo įspūdingai ir tik į ten įėjus tikrai neatrodo, kad tai vidutinio dydžio įmonėlė.
pats šefas irgi malonus žmogus. nuskilo, kad susitikom savaitgalį, nes gavom pusantros valandos pokalbio ir pakankamai medžiagos raportui ir pristatymui.
grįžęs nusprendžiau pabaigt psihologijos prezentaciją. nemoku pauerpointu dirbt normaliai, todėl užėmė truputuką laiko, kol supratau, kaip savo template sukurti, o sukūręs pamačiau, kad padariau šūdą kažkokį kur nieko nesigavo.
rinkdamasis informaciją kalbėjimui kažkaip netyčia įsijungiau jūtūbę ir pražiūrėjau visą daft punkų interstellą 5555. labai įdomus ir gražus filmukas (tik nesitikėjau, kad 13-os dalių jis). tai taip aš kalbėjimui ir pasiruošiau.. varau pamažu miegot, ryt anksti kelsiuos.
Vėliau su anglų paskaitos komanda (tipo "team". versta teisingai, bet skamba keistai) važiavom pas savo entrepreneur (žmogus, įkūręs kokį verslą) <čia mūsų semestro įskaitinis darbelis> ir apklausinėjom apie verslą.
žo esmė ta, kad reikėjo mažą arba vidutinį verslą pasiimt. viskas ok ir gerai, firma viską atitinka ir į reikiamus rėmus įsipaišo.. bet kai nuvedė į cechą pažiūrėt tai ką tu.. nesveiko dydžio salė, pilna visokių metalo apdirbimo mašinų ir kitokių žaislų.. žo atrodo įspūdingai ir tik į ten įėjus tikrai neatrodo, kad tai vidutinio dydžio įmonėlė.
pats šefas irgi malonus žmogus. nuskilo, kad susitikom savaitgalį, nes gavom pusantros valandos pokalbio ir pakankamai medžiagos raportui ir pristatymui.
grįžęs nusprendžiau pabaigt psihologijos prezentaciją. nemoku pauerpointu dirbt normaliai, todėl užėmė truputuką laiko, kol supratau, kaip savo template sukurti, o sukūręs pamačiau, kad padariau šūdą kažkokį kur nieko nesigavo.
rinkdamasis informaciją kalbėjimui kažkaip netyčia įsijungiau jūtūbę ir pražiūrėjau visą daft punkų interstellą 5555. labai įdomus ir gražus filmukas (tik nesitikėjau, kad 13-os dalių jis). tai taip aš kalbėjimui ir pasiruošiau.. varau pamažu miegot, ryt anksti kelsiuos.
Subscribe to:
Posts (Atom)
