Keičiu bazavimosi vietą

Manęs čia nebebus - išvarau į wordpressą :)
http://kabelis.wordpress.com

Blogas vis dar gyvas..

..nesvarbu, kad visą savaitę jo nenaudojau. o be reikalo. visai įdomybių nutiko. Linksmo, bet nerūpestingo savaitgalio pasekoje dabar jaučiuosi labai labai nelabai kaip. Susirgau ir dėl to labai labai prastas jaučuosi.
Penktadienį kažkaip skambinausi vieniem bičiuliam, tada kitiem, tada susitikau su dar kitais o ant galo baigėsi taip, kad visi iš visur kur atsidūkė CanCan picoj (Trakų gatvėj vietoj fashion baro), kur alus po 3lt tekaštuoja.
Šeštadienį visiem mėgstamiem skysčiam buvo griežtas „ne“. Buvom pas Matą. Visi labai mane užkniso ir sunervino, bet sumoj buvo kūl! :) Bet aš pats už save spręst galiu. Ačiū už rūpestį, jei kada nors netyčia skaitysit čia.
Sekmadienį šventė namie - tėtis šventė gimtadienį. Su seneliais susitariau, kad nakvosiu pas juos ir išlėkiau į barakus kursiokės sveikint. Šiandien vat ir jaučiuosi ne kažką. Ryškiai peršalau.

Dar šiandien labai smagu buvo geografijoj sėdėti - niekada taip juokinga nebuvo. Dėstytoja kaip visada, bet padarėm su kolega labai daug juokų ir čia vienas pavyzdys:

Visiems lygios teisės, bet ne

Kažkaip beviltiškai šiandien pasijutau. Turėjau pristatyt geografijos paskaitoj savo temą. Viskas kaip ir fainai: daug ir, sakyčiau, visai neprastai pasiruošiau, išklausiau kitus pristatymus, ir..nespėjau. Ir visam tam sugaišau visą savaitgalį ir dar daugiau. Labai motyvuoja kažką dar daugiau daryt ir stengtis, kai suvoki, kad savaitgalį galima buvo nuvažiuot į stovyklą, ar sudalyvaut mokymuose.
Realiai, tai viską turėjau atsiskaityt lapkričio 19d., bet su kolege nutarėm nukelti, nes ši turėjo išvažiuot. Dėstytojai pasakėm, mano akyse ji nubraukė strėlytę link „šiandien“. Lapkričio 19d. manęs nebuvo, o po to iš grupiokų išgirdau, kad aš tipo turėjau tą dieną atsiskaityt, kad manęs neprileis prie egzo ir t.t. Viską jai išaiškinau ir pasakė ji man, kad ok, davai šiandien.
Seminaro antroj pusėj ji priėjo ir pasakė, kad mum kažką reik daryt dėl po dviejų savaičių, kadangi dabar nespėsim (kaip spėsi, kai su jos pertraukinėjimais kita grupelė šnekėjo virš valandos). Maždaug gal anksčiau ateit, gal užsilaikyt pabaigoj ilgiau - kad visi spėtų.
Bet paaiškint, kodėl visi turi spėt kitą, paskutinį, kartą, o šiandien tegul kas nors ir nespėja, ji nesiteikė.
Gal aš ir per daug susireikšminu, gal dabar savo laiką per daug branginu, bet priežasties, dėl kurios turėčiau arba stengtis, arba bent jau jaustis patenkintas, aš nejaučiu.